Electromobile.lt

Šiais laikais nenorėčiau būti žaliasis. Dviprasmybės užpjautų negyvai. Kai pagalvoji, kas vyksta Meksikos įlankoje, net šiurpas nukrato. Nors ir nesu labai žalias, didžiausia pasaulyje ekologinė katastrofa negali nerūpėti. Tačiau kartais nelabos mintys lenda į galvą.

Kas nutiks, jei staiga ims ir išbėgs pro tą skylutę visos naftos atsargos? Viskas, pabaiga, nebebus naftos – na, ir kur tie specialistai, kurie teigė, kad žemės kraujo atsargos neišseks dar kelis šimtus metų? O pragmatiškesnis žaliasis galbūt net trina rankas – galima pralaimėti mūšį, bet laimėti karą. Neliko naftos, nebėra degalų pasaulį teršiantiems automobiliams, lėktuvams ir visoms kitoms archajiškoms transporto priemonėms. Nors ir trečiokui šiais laikais aišku, kad anglies dvideginio daugiausia išskiria ne naftos produktų degalais varomos transporto priemonės, o į orą prib…, atsiprašau, prileidžiančios dujų karvutės, kiaulytės ir kiti mieli ūkio gyvulėliai.

Elektrinė vizija

Bet ką jau čia – išties pagaliau atėjo laikas susirūpinti alternatyviomis transporto priemonėmis. Tačiau kiek galima jomis „rūpintis“, skaityti ir, kadangi toks jau darbas, rašyti apie tai, kai iš tiesų realybėje nieko nevyksta? Na, beveik nieko – skaitai šimtus, tūkstančius straipsnių apie žalius automobilius ir susidaro įspūdis, kad mūsų gatvėse šiais laikais išvysti automobilį su įprastu vidaus degimo varikliu prilygsta galimybei laimėti milijoną loterijoje.

Pasvajoji, pasapnuoji, išeini į gatvę ir ką matai? Taigi vis tie patys gamtą teršiantys kledarai, kurie, be to, dar ir seniausi visoje Europoje. Juk net naujų lengvųjų automobilių įsigijimas mūsų šalyje neskatinamas, tai ką kalbėti apie mokesčių lengvatas, kompensacijas įsigyjant ne tik elektromobilį, bet ir jau išpopuliarėjusį automobilį hibridine jėgaine. O juk šiais laikais jau galima užsisakyti nors ir brangius, bet vis dėlto šiuolaikinius elektromobilius, kuriuos daug kas vadina ateities transporto priemonėmis.

Kaip ten ateityje bus, dar neaišku – galbūt vandeniliu varomų automobilių technologijos patobulės, gal dar kas nors bus sukurta, tačiau artimiausius keliasdešimt metų populiarės elektra varomos transporto priemonės. Beje, jos buvo sukurtos dar XIX amžiuje. Tuomet kovą nugalėjo automobiliai su vidaus degimo varikliais, tačiau po daugiau nei šimto metų situacija pasikeitė iš esmės. Elektromobilių procesas, panašu, įsibėgėjo lyg tornadas per Amerikos prerijas – nesustabdysi, nepabėgsi.

Kinijos lobiai

Kaip jau minėjau, kone kas dieną galima išgirsti su elektromobiliais susijusią naujieną. Tai sukurtos dar vienos, jau „tikrai tikrai“ kur kas patikimesnės ir talpesnės akumuliatorinės baterijos, kurioms įkrauti pakanka mažiau nei valandos – tarkim, kol užkandžiausite pakeliui tarp sostinės ir pajūrio. Tačiau didelės akumuliatorių kainos ir nedidelė talpa vis dar išlieka pagrindinė elektromobilių problema.

Juolab kad ir akumuliatoriams reikalingų iškasenų tiekėja kol kas tik viena – Kinija. Tačiau kinai nori būti pirmieji ir elektromobilių gamyboje. Kinijos bendrovė BYD, pasaulyje kol kas daugiau pagarsėjusi kaip gaminanti garsių automobilių modelių „kopijas“, ir kurios akcijų už 230 mln. JAV dolerių prieš kelerius metus įsigijo įžvalgusis JAV finansininkas Warrenas Buffettas, patikino, kad į Kinijos miesto Šendženo gatves iki metų pabaigos išvažiuos iki 500 vien tik elektra varomų taksi automobilių „e6“.

Bendrovės planuose teigiama, kad po miesto gatves ratus suks net 1 500 tokių taksi elektromobilių, kurie sudarys iki 10 proc. viso Pietų Kinijos Šendženo miesto taksi automobilių parko. Visai nenuostabu, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos Kinijos Liaudies Respublikos bendrovės. Kinijoje iškasama iki 95 proc. pasaulio nikelio metalo hibrido (NiMH) akumuliatorinėms baterijoms reikalingų vadinamųjų retųjų metalų – lantanoidų.

Valstybinė JAV geologinių tyrimų organizacija (United States Geological Survey) teigia, kad pasaulyje iš viso šių lantanoidų atsargų gali būti apie 100 mln. tonų, o per metus akumuliatoriams gaminti šių metalų iškasama iki 150 tūkst. tonų. Tačiau aišku, kad ilgainiui poreikis tik didės, tad būtų galima tikėtis, jog Kinija netrukus taps tuo, kas dabar yra Artimųjų Rytų naftos turtingas regionas. Tačiau kinai, užuot eksportavę lantanoidus į kitas šalis, renkasi elektromobilių gamybą savo šalyje ir siekia tapti elektromobilių gamintojų pasaulio lyderiais. Laimei, nikelio metalo hidrido baterijas, kurios gana nebrangios, bet technologiškai jau atgyvenusios, po truputį keičia naujosios – ličio jonų baterijos.

Pasaulio išsigelbėjimas?

Apie ličio jonų baterijas rašyta taip pat nemažai. Aišku viena – jos turi geresnį masės ir energijos santykį, yra mažesnių matmenų, išsiskiria didesniu našumu, taip pat jos ne taip greitai išsikrauna, kai yra nenaudojamos. Ir nors jos kol kas neišsiskiria tokiu patikimumu ir patvarumu kaip nikelio metalo hidrido akumuliatoriai, ličio jonų akumuliatoriai sparčiai tobulėja. Atsiminkite – prieš dešimt metų savo mobiliajame telefone kraudavote NiMH akumuliatorius, o dabar vargiai rasite kitokius nei ličio jonų.

Litis – balkšvas šarminis metalas – yra 25 vietoje pagal dažnumą gamtoje sutinkamas metalas (kaip nikelis ir švinas). Litis taip pat yra ir pats lengviausias iš visų metalų. Pasak amerikiečių iš JAV geologinių tyrimų organizacijos, ličio nedideliais kiekiais iš druskų ir uolienų išgaunama visame pasaulyje, tačiau didžiausi milijonais tonų skaičiuojami klodai slypi Pietų Amerikoje – Čilėje, Argentinoje ir Bolivijoje. Bolivijoje, didžiausiame pasaulyje druskyne Andų kalnuose Ujūnio druskožemyje, yra net 5,4 mln. tonų ličio atsargų, o tai sudaro net 40 proc. visame pasaulyje šiuo metu išgaunamo šio lengvojo metalo. Iš viso Pietų Amerikoje yra net iki 80 proc. pasaulyje žinomų ličio atsargų.

Tačiau ir su Bolivija viskas nėra taip paprasta. Nors tai ir silpniausia bei skurdžiausia šalis Pietų Amerikos regione, Bolivijos prezidentas socialistas indėnas Evo Moralesas nelinkęs bendradarbiauti su stambiausiais pasaulio automobilių gamintojais. Kartkartėmis kokainmedžių lapus pakramtantis E. Moralesas – šalies, kurioje 1967 m. buvo nukautas raudonasis revoliucionierius Che Guevara, prezidentas – aiškiai leido suprasti, kad į savo teritorijos lobynus neįsileis jokių užsienio investuotojų. Bet ir pats nelabai turi pinigų, kad atidarytų naujas kasyklas. Kol kas situaciją galima įvardyti „nei sau, nei kitiems“, o klausimas dėl ličio gavybos lieka neišspręstas. Tiesa, panašu, kad visai neseniai dar didesni ličio klodai buvo aptikti išdžiūvusiame druskos ežere… Afganistane. Teigiama, kad dar sovietai, kai buvo okupavę šią šalį, šioje kalnuotoje šalyje vykdė ličio paieškas, na, o dabar jau Pentagonas atlieka slaptus tyrimus – gardus kąsnelis pasitaikė, nors apie tai dar garsiai ir nekalbama.

Kada pirksime elektromobilį?

Atrodo, dar negreitai. Kol kas didžiausio Europos didmiesčio Londono gatvėmis jau važinėja keli šimtai elektromobilių. Tai „Mitsubishi i-MiEV“, „Mini E“, „Smart ED“ ir dar keletas kitų. Tačiau atėjęs iš gatvės ir išsitraukęs pluoštą šimtinių jų taip paprastai neįsigysi. Priežastis akivaizdi – šie automobiliai kol kas ne parduodami, o tik suteikiami atrinktiems laimingiesiems už tam tikrą sumą per mėnesį pagal panaudos sutartį.

Tiesa, Didžiojoje Britanijoje jau parduota daugiau nei tūkstantis „G-Wiz“ Indijoje pagamintų elektromobilių, norvegai gamina elektromobilius „TH!NK City“, tačiau šie mažyliai kol kas nepasiekia didelio automobilių gamybos masto, o visavertėmis transporto priemonėmis juos kol kas vadinti sunkoka. Suomijos gamykloje „Valmet“ gaminami norvegų bendrovės „Think Global“ automobiliai „TH!NK City“ kol kas parduodami tik Norvegijoje, Austrijoje ir Olandijoje, o tokio mažylio kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų!

Tad visai nekeista, kad, net trečdalis pirmojo tikrai serijinės gamybos automobilio „Nissan Leaf“, kurio pirmieji modeliai pirkėjus turėtų pasiekti jau šį rudenį, pirkėjų, sumokėjusių už jį užstatą, vyresni nei 60 metų. Pirkėjai nuo 40 iki 60 metų amžiaus sudaro lygiai pusę norinčiųjų įsigyti šį elektromobilį, kuris kol bus parduodamas tik JAV ir keliose Vakarų Europos šalyse. Ką gi, kol kainos išties nemažos („Nissan Leaf“, pritaikius šalių vyriausybių taikomą apie 5 tūkst. eurų kompensaciją, kainuoja nuo 30 tūkst. eurų, tačiau čia neįskaičiuojamas mėnesinis mokestis už akumuliatorius, kurie lieka bendrovės „Nissan“ nuosavybe, užtikrinsiančia jų keitimą ir perdirbimą, pasibaigus eksploatacijos laikotarpiui), tad kur kas realiau galvoti apie naują, saugų ir ekonomišką automobilį su nedidelio tūrio vidaus degimo varikliu nei apie elektromobilį. Bent jau artimiausius kelerius metus.

Jurgis Paplaitis, žurnalas „Valstybė“

Antradienį vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“ susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir ūkio ministras Dainius Kreivys kalbėjo ne tik apie šių transporto priemonių ekologiškumą. Renginyje atskleisti planai ateityje mūsų šalyje pradėti elektra varomų automobilių gamybą.

Pasak E. Masiulio, praūžus krizei prognozuojamas iškastinio kuro gavybos augimas, todėl savo naftos neturinčioms šalims reikia susirūpinti elektromobilių plėtra jau dabar ir pasinaudoti galimybe tapti mažiau priklausomiems nuo naftos ištekliais turtingų valstybių. Šiuo metu automobiliai sunaudoja 61,2 proc. išgaunamų naftos produktų ir yra visiškai nuo jos priklausomi.

Po 40 metų pusė automobilių Lietuvoje – elektromobiliai

„Neturėdami tradicinio transporto gamintojo, turime tam tikrą baltą lapą, kuriame galime pasiūlyti palankias sąlygas investuotojams, ateinantiems į rinką“, – teigė E. Masiulis. Pasak jo, Lietuvoje yra visos galimybės pradėti elektromobilių gamybą: planuojamos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse statyti atominės elektrinės, santykinai nebrangi ir kvalifikuota darbo jėga.

„Tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno svajonė“, – sakė E. Masiulis, kalbėdamas apie galimas elektromobilių plėtros galimybes Lietuvoje. Susisiekimo ministras teigė, kad įmanoma, jog 2020 m. Lietuvoje įsisteigtų elektromobilių gamykla, o 2050 m. pusė visų automobilių būtų elektromobiliai.

E. Masiulis svarstė, kad tą pavyktų pasiekti, jei valstybė imtų skatinti elektromobilių įsigijimą: nemokamas parkavimas, atleidimas nuo kelių mokesčių, dalinis baterijų įkrovimo apmokėjimas. 

Pasak ūkio ministro D. Kreivio, elektromobilių populiarumas gali staigiai išaugti. Jis rėmėsi juostinių ir skaitmeninių fotoaparatų pavyzdžiu – per maždaug penkis metus juostiniai fotoaparatai buvo išstumti iš rinkos.

Kaip vieną svarbiausių priežasčių plėsti elektromobilių parką D. Kreivys įvardijo nacionalinį saugumą ir mažesnę priklausomybę nuo naftą eksportuojančių valstybių.

„Šiuo metu baterijų gamyba yra viena iš tų nedaugelio sričių, kurioje statomos naujos gamyklos“, – teigė D. Kreivys. Pasak jo, elektromobiliai suteiktų puikią galimybę verslui Lietuvoje.

Automobilių verslo atstovai nusiteikę pesimistiškai

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas teigimu, remiantis Europos Komisijos vertinimu, elektromobiliai iki 2020 metų turėtų sudaryti nuo 3 iki 10 proc. visos automobilių rinkos.

„Vidutiniškai mes turime parduoti daugiau negu 6 tūkst. elektromobilių ir hibridinių automobilių kasmet“, – teigė P. Ignotas. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo užregistruota 7 tūkst. 300 naujų automobilių.

„Pirmiausia reiktų nusistatyti elektromobilių parko formavimo viziją. Reikia ne vienkartinių projektų, bet ilgalaikės programos bent dešimčiai metų, kuri nebūtų kaitaliojama, kaskart pasikeitus vyriausybei“, – tvirtino P. Ignotas. Pasak jo, elektromobiliai yra brangesni maždaug 10 tūkst. eurų ir vienu įkrovimu nuvažiuoja tik 150 km., todėl reikia labai pasistengti, skatinant vartotojus įsigyti elektromobilius.

Pažymėta, kad spartesniam elektromobilių rinkos Lietuvoje skatinimui būtinas glaudus įvairių ministerijų – Susisiekimo, Ūkio, Energetikos, Aplinkos ministerijų, taip pat savivaldybių, verslo atstovų ir mokslininkų bendradarbiavimas.

Konferencijos dalyviai priims deklaraciją, kuria siūloma bendradarbiaujant valstybės institucijoms, verslui ir mokslui atlikti kompleksinę elektromobilių plėtros Lietuvoje analizę bei suformuoti šios srities politikos gaires, įvertinti galimybes ekonominėmis priemonėmis skatinti elektromobilių įsigijimą ir naudojimą, populiarinti visuomenei elektromobilius ir kitas netaršias bei efektyviai energiją naudojančias transporto priemones.

Deklaracijoje ketinama siūlyti Lietuvai 2013 m. pirmininkaujant Europos Sąjungos Taryboje viena iš prioritetinių krypčių numatyti ir ypatingą dėmesį skirti Europos transporto subalansuotai plėtrai, siekiant skatinti elektromobilių, netaršių ir energiją efektyviai naudojančių, taip pat aplinkai draugiškų transporto priemonių naudojimą.

Delfi.lt

Iki 2011-ųjų metų pabaigos Amerikos automobilių pramonės monstras „General Motors“ žada pagaminti 10 tūkst. elektromobilių „Chevrolet Volt“, o dar po metų tokių mašinų tiražą patrigubinti iki 30 tūkst. Šiuos planus koncerno vadovai pristatė vaizdo konferencijos su portalo „autoblog.com“ skaitytojais metu.

Dėstydami, kodėl „Chevrolet Volt“ gamybos pradžia tokia vangi, koncerno vadovai pareiškė, kad kitais metais pasiūlę rinkai originalios konstrukcijos elektromobilį analizuos realią tokios mašinos paklausą, potencialių klientų reakciją bei pirmųjų savininkų atsiliepimus. Visi šie dalykai turėtų padėti patobulinti „Voltus“.

Įvertinti, kiek toks elektromobilis gali patenkinti kasdienius poreikius, amerikiečiai galės jau pačiu artimiausiu metu. „General Motors“ vadovai žada į visas „Chevrolet“ atstovybes JAV nusiųsti bent po vieną demonstracinį „Volt“ modelį.

„Chevrolet Volt“ kūrėjai teigia, kad jų sumanyta konstrukcija yra efektyvesnė už visus šiuo metu rinkoje esančius elektromobilius ir hibridinius modelius. Ličio-jono akumuliatoriais aprūpinta mašina naudodama juose sukauptą (pakrautą iš buitinio elektros tinklo) energiją gali nuvažiuoti maždaug 60-65 kilometrų atstumą. Ilgose kelionėse mašinos ratus taip pat suka elektros variklis, kuriam elektrą gamina generatoriaus funkciją atliekantis 1,4 l. darbinio tūrio vidaus degimo motoras. Toks energijos gaminimo-naudojimo algoritmas leidžia įveikti didesnį nei 500 km atstumą.

Elektros jėgainės maksimalus sukimo momentas siekia 370 Nm, o galia – 111 KW / 150 AG. Įsibėgėdama iki 100 km/val. greičio „Chevrolet Volt“ užtrunka trumpiau nei 9 sekundes ir gali judėti maksimaliu 161 km/val. tempu.

Beje, statistika liudija, kad maždaug 80 proc. Senojo žemyno automobilininkų kasdien įveikia ne ilgesnį kaip 50 km kelią. Tai reiškia, kad dauguma europiečių pasirinkę tokią mašiną galėtų važinėti naudodami vien tik švarią energiją ir visiškai neteršti aplinkos.

Išankstiniais duomenimis JAV rinkoje „Chevrolet Volt“ kainuos ne daugiau kaip 30 tūkst. dolerių.

Delfi.lt

Šiuo metu sparčiai populiarėjant elektrinėms transporto priemonėms, savo sugebėjimais nenusileidžia ir lietuviai. Visai neseniai pradėtas eksploatuoti elektrinis motoroleris ELINTA E-FORCE, kurį sukūrė ir pagamino KTU studentas Laurynas Jokužis. Nors elektrinio motorolerio bazei panaudotas Peugeout modelis Jet-Force, tačiau savo dinamiškumu naujasis motoroleris lenkia specialiai varžyboms ruoštą benzininį savo pirmtaką.

Pasak projekto autoriaus L. Jokužio, vienas iš reikalavimų atliekant perdarymą buvo kiek įmanoma išlaikyti originalią motorolerio konstrukciją bei išvaizdą. Pašalinus benzininį variklį savo funkcijų nebeatlieka originalus prietaisų skydelis, todėl dažnai tokiuose perdarytuose automobiliuose ar motoroleriuose galima rasti papildomai sumontuotą ampermetrą ar voltmetrą, kurie gadina estetinį vaizdą. Šiuo atveju į pagalbą buvo pasitelkti Kauno technikos kolegijos Energetikos ir elektronikos katedros dėstytojai, kurie sukonstravo originalų matavimų keitiklį, pakeitusį motorolerio kompiuterį ir leidžiantį variklio srovę, temperatūrą, baterijų įkrovimo lygį atvaizduoti originaliame prietaisų skydelyje.

Keletas pastebėjimų apie šį motorolerį:
- dinamiškesnis už varžyboms ruoštą sportinį motorolerį, naudojantį 12L benzino/100km;
- nors tik 2 kg, bet vis tiek lengvesnis už benzininį analogišką motorolerį;
- vienu pakrovimu nuvažiuojamas atstumas – 80km. To pilnai pakanka mieste. Su sportiniu benzininiu motoroleriu vienu bako užpylimu tiek nuvažiuoti nepavyksta;
- nepaprastai tyli transporto priemonė;
- baterijų tarnavimo laikas, kraunant kiekvieną dieną(ir žiemą) – 30 metų;
- nuvažiuoto 100km kaina – 2Lt.

Projekto autorius dėkoja rėmėjams, padėjusiems įgyvendinti šią idėją: UAB ,,ELINTA“, UAB ,,NOVATRONAS“ ir UPS Lietuva. Dėl detalesnės informacijos kreiptis: Laurynas.jokuzis@elinta.lt.

Futuristinėse idėjose, ypač pateiktose dizainerių, praktiškų ir šiai dienai realių sprendimų tikėtis nelabai ir verta. Tačiau tai puikus būdas pabandyti įsivaizduoti tolimą rytojų.

Tad tokia gaida pristatome dar vieną futuristinį automobilį – šį sykį prie idėjos darbavosi dizaineriai Michalas Vlcekas ir Klaviras, nusprendę sukurti galimą ateities ekologiško automobilio modelį. Modelio dizainas kaip dizainas – šį sykį jis nėra svarbiausia detalė. Idėjos esmė slepiasi modelio viduje.

Automobiliui nereikia įprastinių degalų, netgi biodyzelio ar elektros baterijos. Jį į priekį (ir atgal) varys fotosintezės būdu gaminama energija. Kaip žinia, Saulės spindulių energiją paversti elektros energija (elektronų srautu) natūraliai sugeba tik augalai - šis procesas vyksta fotosintezės metu. Todėl ir automobilio viduje turi būti prisodinta augalų. Jų gaminamą energiją naudos sumontuotas elektros variklis.

Ar tai iš tiesų veiks kaip planuojama ir kokiu greičiu toks futuromobilis važiuos, toli gražu nėra aišku. Bet pati idėja įdomi. Tiesa, ji nėra labai originali. Štai „Hyundai“ dizaineriai jau anksčiau pristatė automobilį su „dirbtine fotosinteze“. Augalus, o tiksliau dumblius, įdarbinti energijos gavybai nori architektas Vincentas Callebaut, pristatęs „Miesto ore“ idėją. Tad į šį giminingų idėjų ratą puikiai įsipaišo ir naujasis futuristinis automobilis.

Dizaineriai pažymi, kad automobilyje bus sumontuota ir speciali saulės baterija, padėsianti augalams atlikti šį neįprastą darbą. Beje, automobilio kėbulas pagamintas iš plastiko, o vietoj vairo – vairalazdė.

Technologijos.lt

Pasaulyje prasidedančią elektromobilių erą lietuviai pasitinka deramai pasiruošę – sukūrę ir realiomis eismo sąlygomis išbandę elektra varomas mašinas. Keli lietuviai entuziastai ne vienerius metus praleido garaže kurdami, kaip tuomet atrodė, ateities transporto priemonę, rašo „Lietuvos rytas“.

„JonElis“ – lietuviškas elektromobilis iš Kauno, kuris gali įveikti 100 kilometrų. Jo kūrėjai, užuot vien tobulinę kokio nors elektromobilio įrangą, daugybę laiko skyrė ir kėbului perdirbti – jų kūrinys negali atrodyti kaip paprastas užsieninis automobilis.

4 metus kurtame baltos spalvos automobilyje visa įranga kaip įprastame automobilyje, tik be vairo ir stabdžių stiprintuvo.

„JonElis“ neįkainojamas. Jis niekada nebus parduodamas. Tačiau jeigu vertinčiau visus komponentus, kurie buvo panaudoti jam kurti, ir savo darbo valandas, jo vertė siektų 200 tūkst. Lt“, – apie elektromobilį pasakojo 36-erių Marius Gervė.

„Lietuvos rytas“ rašo, kad vilnietis Mindaugas Milašauskas pasirinko paprastesnį kelią – jo automobilis iš išorės niekuo nesiskiria nuo 1999-ųjų „Honda HRV“, o kad tai – išskirtinis automobilis, galima suprasti tik iš užrašo ant kėbulo – „Mano degalinė – 220 V“.

Po variklio dangčiu tepaluoto vidaus degimo variklio nėra – tik skardinė dėžė EVMS su žaibo lipduku, akumuliatorių įkrovimo blokas ir elektros variklis pačiame dugne. M.Milašauskas dar pakelia galinę sėdynę – ten krūva akumuliatorių toje vietoje, kur turėtų būti degalų bakas.

Šiuo elektromobiliu daugiausiai galima nuvažiuoti apie 70 kilometrų per valandą. Įveikti 100 kilometrų šiuo automobiliu kainuoja apie 9 Lt.

M.Milašauskas šį automobilį konstravo dvejus metus, automobilio kėbulas kainavo apie 10 tūkst. Lt, o visa kita įranga – variklis, elektronika, valdiklis, akumuliatorių kroviklis ir akumuliatoriai – dar 25 tūkst. Lt.

Delfi.lt

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ tikisi iki 2015 m. pasiekti metinę 200 tūkst. elektromobilių gamybą, iš kurių apie 150 tūkst. sudarys „Zoe Z.E.“, rašo „Reuters“.

„Renault Zoe Z.E.“ debiutas numatytas 2012 m. viduryje. Elektromobilis bus gaminamas pagal modifikuotą „Clio“ platformą.

„Renault“ teigimu, elektromobiliai sudarys daugiau nei 5 proc. visos „Renault-Nissan“ aljanso gamybos. Dar pernai prancūzai patvirtino, kad iki 2016 m. apie 100 tūkst. jų elektromobilių bus skirta Danijai ir Izraeliui.

„Renault-Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas įsitikinęs, kad 2020 m. 10 proc. naujų automobilių pardavimų sudarys elektromobiliai.

Delfi.lt

Elektromobilis „Mira EV“ pasiekė pasaulinį rekordą: mašina, pagaminta Japonijos elektromobilių mėgėjų klubo (JEVC) naudojant serijinio automobilio „Daihatsu Mira“ bazę, be pakartotinio akukmuliatoriaus įkrovimo nuvažiavo 1003,184km atstumą.

Pagrindinės techninės automobilio charakteristikos: 14 kW elektros variklis ir 8320 “Sanyo” ličio-jonų cilindrinių akumuliatorių – tokių, kokie paprastai naudojami  nešiojamų kompiuterių baterijoms gaminti. „Mira EV“ buvo kiek įmanoma palengvinta. Mašinos stiklai buvo pakeisti lengvesniais organinio stiklo langais, iš salono pašalintos galinės sėdynės bei kai kuri įranga. Pakeistos buvo ir automobilio padangos. Automobilio važiavimo trukmė sudarė 27,5 valandos, vidutinis greitis siekė 40km/h.

Praėjusių metų lapkritį „Mira EV“ be papildomo pakrovimo nuvažiavo 555,6 kilometrus. Žinoma, naudojant standartinę automobilio komplektaciją – nesumažinto svorio variantą – ir vežant daugiau negu vieną žmogų, nuvažiuojamas atstumas būtų daug mažesnis, tačiau pasiekimas rodo, jog akumuliatorių technologija jau yra pakankamai gera, kad būtų praktiška naudoti elektromobilius kasdieninėms susisiekimo reikmėms.

Autobild.lt

Japonijos automobilių gamintojas „Nissan“ pranešė, kad elektromobilio „Leaf“ kaina Europoje, pritaikius įvairiose šalyse taikomą paramą ekologiškoms mašinoms, bus ne didesnė nei 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. Lt). Kompanijos teigimu, tokia kaina prilygsta panašios komplektacijos dyzeliniams ir hibridiniams automobiliams.

Nuo liepos „Nissan Leaf“ bus galima rezervuoti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Nyderlanduose.

Didžiojoje Britanijoje, gavus 5 tūkst. svarų sterlingų (20,2 tūkst. Lt) vyriausybės išmoką, „Leaf“ kainuos 23 350 svarų (94,5 tūkst. Lt). Šioje šalyje, kaip ir Airijoje, elektromobilis oficialiai bus parduodamas nuo 2011 m. vasario.

Nyderlanduose „Nissan Leaf“ kaina sieks 32 839 eurų (113,3 tūkst. Lt). Elektromobilio pirkėjams šioje šalyje 5 metus nebus taikomi registracijos ir kelių mokesčiai, o tai privatiems klientams per penkmetį leis sutaupyti 6 tūkst. eurų (20,7 tūkst. Lt), kompanijoms – 19 tūkst. eurų (65,6 tūkst. Lt).

Airijoje „Leaf“ kainuos 29 995 eurų (atskaičius 5 tūkst. eurų vyriausybės paramą). Be to, pirkėjams nereiks mokėti registracijos mokesčio, kuris įprastiems C segmento automobiliams siekia iki 3,8 tūkst. eurų (13,1 tūkst. Lt).

Tiek pat „Nissan“ elektromobilis kainuos ir Portugalijoje, kur „Leaf“ bus parduodamas nuo gruodžio.

„Nissan“ žada, kad iki 2011 m. pabaigos „Leaf“ elektromobilis pasirodys visose Vakarų Europos šalyse.

„Nissan Leaf“ sukurtas ant specialios elektromobilių platformos. Automobilio važiuoklės bazė siekia 2700 mm, ilgis – 4445 mm, plotis – 1770 mm, aukštis – 1550 mm. Priekiniais ratais varomo elektromobilio galios šaltinis – 80 kW, 280 Nm elektrinis variklis, įrengtas automobilio priekyje. Gamintojai žada, kad automobilio maksimalus greitis bus didesnis nei 140 km/val. Su pilnai įkrautu akumuliatoriumi automobilis gali įveikti apie 160 km.

Delfi.lt

Potsdamo aikštėje Berlyne surengtame išskirtiniame renginyje „Siemens“ pristatė elektromobilių pramonės sprendimų pasiekimus. Pirmą kartą kompanija pademonstravo tikslią istorinio „Electric Victoria“, elektra varomo automobilio, naudoto Berlyne 1905 metais, kopiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Renginyje buvo pristatyti ir šiuolaikiniai elektra varomi automobiliai, elektra varomas motociklas, įkrovimo stotelės ir kiti eksponatai, nušviečiantys elektromobilių pramonės šiandieną ir rytdieną, kurioje aiškiai susiję atsinaujinantys energijos šaltiniai, dvikryptis viešasis elektros tinklas ir elektra varomi automobiliai, kurių akumuliatoriai gali tapti laikinomis energijos saugojimo kaupyklomis.  

„Siemens“ surengė šią ekspoziciją norėdami pasveikinti ir paremti federalinės vyriausybės pastangas pristatyti Vokietiją kaip pirmaujančią elektromobilių technologijų rinką. Esame svarbus technologijų partneris, kuriantis automobilių ir infrastruktūros sprendimus, įgalinančius nuoseklų elektromobilių pramonės vystymąsi“, – sakė Wolfgang Dehen, „Siemens“ AG valdybos narys, „Siemens Energy“ sektoriaus vadovas.

„Siemens“ patirtis elektromobilių pramonės srityje sukaupta per ilgą laikotarpį. Dar XX amžiaus pradžioje kompanija tapo elektromobilių technologijų sprendimų Berlyne pioniere: buvo sukonstruotas pirmasis elektra varomas tramvajus, pirmasis Berlyno metro Potsdamo geležinkelio stotyje ir pirmasis Vokietijoje elektrinis šviesoforas.

1905-ųjų pradžioje „Siemens – Schuckert“ gamykloje Berlyne sukonstruota „Electric Victoria“ tapo pirmuoju elektra varomu automobiliu mieste. 50 tokių elektromobilių buvo kasdien naudojami kaip elegantiški viešbučių taksi ir bagažo pristatymo priemonės.

Elektromobiliai galėjo išvystyti iki 30 km/val. greitį, o pilnai įkrautu akumuliatoriumi galėjo nuvažiuoti iki 80 km. „Siemens” užsakymu Hubert Drescher Karoseriebau rekonstravo šį pirmąjį elektromobilį iki pat smulkiausių detalių per dešimt mėnesių.

Šiandien „Siemens“ ir toliau yra elektromobilių technologijų pionierė tiek pristatydama tokias transporto priemones kaip eRUF sportinis automobilis ar elektra varomas motociklas, tiek ir dirbdama kaip daugybės nacionalinių ir tarptautinių projektų, nagrinėjančių elektra varomų transporto priemonių ir dvikrypčių viešųjų elektros tinklų integravimą, tokių kaip „Edison“ projektas Danijoje, Harz.EE-mobility, ar eilės automobilių gamintojų ir energijos tiekėjų Berlyne ir Miunchene vykdomų projektų, partneris. 

Delfi.lt